vėtyti

vėtyti
vė́tyti, -o (vė́čia PnmR, Žl, Dv, Rūd, Kli; SD396), -ė tr. KBII172, K 1. SD396, Q632, R, R406, , 547, Sut, N, RtŽ, Amb, L, LL128, Š, Rtr, K.Būg, , FrnW, , ŽŪŽ28, Gršl, Brs, Kri, Grž, Vdn, Dsn, Pst, Žrm, beriant skirti grūdus nuo pelų: Aš vė́tau, par vėją leidžiu javus su velėkle J. Vėtykle iš rankos vė́tėm Aps. Turėsma kretilą, vienas pilsma, antras judinsma i vė́tysma Žd. Paima lopetą i vė́to: vis meta [grūdus] an oro, i kap an oro vė́to, te labai gražiai išvėto Vlk. Kai vė́to, grūdai lekia pirmyn, o pelus vėjas pučia atgal Kkl. Šiaudus ir pelus nugrėbstom, o grūdus vė́čiam ČrP. Barstys, vė́tys, leis par vėjį tą sėklą Krš. Sušluodavo krūvoj [iškultus javus] ir vė́to, mėto šiteip Slm. Luobsiam grūdus siausti, vė́tyti Tl. Sėmenus vė́tė prieš vėją ir miežius Vìdžiai. Ten grūdus reikės vė́tyti par vėjį Lk. Geras vė[ja]s, reik eiti grūdų vė́tyti Pp. Pasiklos drobules i ant vėjo vė́tys Rt. Tėvas, būdavo, an pado vė́čia grūdus Ut. Bėralinę duoną nevė́to: su mekyna grūda Lz. Sėdas par krūvą ir vė́čia, rugius vė́čia Grv. Būdavo, atsisėda galu klojimo ir viena ranka vė́to LKT294(Pnd). An kaladaitės sėdies ir vė́tai Btrm. Kūlius krėčiau, rugius vė́čiau, visokius darbus dariau Dglš. Paskiau vėl vė́tė ten su arpu Mžk. Vė́tomoji mašina NdŽ. Ir atrado tenais (jaujoje) senį diedą vieną bevėtant javus DS155(Rs). O tas gaspadorius vėtė žirnius BsPIV68 (Brt). Jei kurio dirva pagal kalendoriaus sėta, tai jau tasai javų jaujoje nevėto D.Pošk. Štai vėtys šioj nakty miežius ant kuliamos aslos brš. | prk.: Ir tarė Viešpats: – Simone, Simone, štai šėtonas geidė jus labai vėtyt kaipo kviečius Ch1Luk22,31. | refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ. 2. , NdŽ mėtyti, blaškyti į šalis: Papūs vėjas – beržas siūbuoja, atūš vėtra – šakas vėto L.Dovyd. Kuinas gyvai sukindavo tuo pačiu keliu, vėtydamas širmus karčius P.Cvir. Švaitau, krutinu, vėtau SD139. | Jis drabužius vė́to ir vė́to (dulkina) Lp. | prk.: Našlaitis visų mėtomas ir vė́tomas Mrj. Buvo mėtomas ir vėtomas visokių vyresnybių – savų ir nesavų A.Sm. Gyvenimas, įvykiai pekliška ranka mus vėtė L.Dovyd. Per vėlai! Jos liga užsikrėtę, bočių turtą ant vėjo bevėtė Mair. ^ Geriau yra vėtytam nekaip vėtomam būti J.Jabl, KrvP(Krž). Visados vė́tyti žmonės brangesni, o vė́tyti javai brandesni Alvt. Ir vėto, ir mėto, visus kampus primėto (sniegas) LTsV458(Mrj).užsimoti: Kaip pastvėrė malką, kaip vė́tė! Vdn. 3. NdŽ, Yl gainioti, varinėti: Prane, kur vėtai avis? Lnk. Nevėtyk karvės po krūmus Dr. | prk.: Greit neištekės, kad teip kavalierius vė́to Skr. 4. , NdŽ, LTR(Šlv) mušti: Vė́tysu vaiką Šll. 5. NdŽ, Nt šnek. daug, godžiai valgyti: Vė́tau kastinį su visu šaukštu, kad svetur Ggr. 6. greitai, vikriai ką daryti: Liūbu vėtysu (krausiu, vešiu) vežimus, kad bukštu Šts.
◊ dỹkąją vė́tyti niekus kalbėti: Gana tau dykoja vėtyt LTR(Ds). Tingiu klausyt, kai dỹkąją vė́čia Ds.
káilį vė́tyti mušti: Reiks káilį vė́tyti, jei neklausai Ll.
nevė́tytas ir nemė́tytas NmŽ apsukrus.
[ir] vė́tytas ir mė́tytas Š, Šll, Kl, Dbk, Dglš, , Mrj; M daug sunkumų išgyvenęs, visko patyręs: Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Tokiuose dalykuose aš vėtytas ir mėtytas Pt. Teko visur būt, vė́tyta ir mė́tyta Kpr. Ką čia daug kalbėt, jau jis vė́tytas ir mė́tytas, jo neišmokysi Dkš. Jos abi ir mė́tytos ir vė́tytos Bgt. | Tokiu būdu mano dienoraščio popiergaliai buvo visą karo metą iš kampo į kampą nešiojami, taip sakant, ir mėtyti ir vėtyti Pt.
\ vėtyti; atvėtyti; davėtyti; išvėtyti; nuvėtyti; pavėtyti; parvėtyti; pervėtyti; pravėtyti; privėtyti; razvėtyti; suvėtyti; užvėtyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

См. также в других словарях:

  • vėtyti — vksm. Vėtant pelai̇̃ kri̇̀sdavo prie pàt kójų, sunkesnieji grūdai̇̃ lė̃kdavo toliáusia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vėtymas — sm. (1) Rtr, DŽ 1. Sut, K, M, L, Amb, NdŽ, KŽ, LEXXXIII479, Lpl, Kv → vėtyti 1: Koks te kūlimas, koks te vėtymas Ėr. Vėtymas, kūlymas buvo baisūs darbai Vlkv. Tai velnias sako: – Nebereikia man nei žirnių, tik paleisk nuo vėtymo Sb. ^ Tai vėtymas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davėtyti — ×davėtyti (hibr.) tr.; D.Pošk baigti vėtyti. vėtyti; atvėtyti; davėtyti; išvėtyti; nuvėtyti; pavėtyti; parvėtyti; pervėtyti; pravėtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kretilas — krẽtilas sm. (3b) K.Būg, NdŽ 1. didelis rėtis iškultiems javams vėtyti, sijoti: Pelus sijo[ja] su krẽtilu J. Kai nebuvo arpų, žmonys su kretilais liuob vėtys grūdus Plt. Pakabink krẽtilą: parleisiam grūdus, kol vė[ja]s yra Krp. Retasis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvėtyti — tr. 1. KŽ, Užv, Všv atskirti grūdus nuo pelų: Vėtys tus grūdus par vėjį ir nuvėtys Als. Jeigu nė[ra] ten kur vėtyti, kretiliuką pasikabinęs nuvėtysi Žr. 2. Krž primušti: Aš tavi tujau nuvėtau, jei tu mun kepurės neatduodi Šts. 3. Ggr nužudyti.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavėtyti — tr. 1. NdŽ kurį laiką vėtyti: Pavėtyk javus už mane, t. y. paberk grūdus J. Sakiau eisiu rugių pavėtyt Lp. Pavėtę iškūlė, niekas te nesvėrė DrskŽ. Sėklai paskirs be dirsių, i paskiaus biškį pavėtys anus Kl. 2. NdŽ išvyti: Ana vyrą savo pavėtė, t …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apalka — ×apalka (l. opałka) sf. (1) 1. Pn, Prn pirmutinė atpjauta nuo sienojo lenta, iš vienos pusės su žieve, papentis: Kaimynas apalkom daržinę apkalė Všk. Ar neturi apalkų, kad tvorai imi geras lentas Srj. 2. dirbtos odos pakraštys (kojų, galvos):… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arpas — ar̃pas (l. arfa, vok. Harfe) sm. (4) 1. Pn, Smn, Ut mašina grūdams vėtyti, valyti: Šitas ar̃pas gerai skiria javus nuo pelų Vv. Gausiai, it žirnius per arpą, bėrė žodžius Vaižg. 2. R191 žr. arpa 1: Dangišk s balsas bažnyčia perskambėjo nei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arpuoti — arpuoti, uoja, ãvo tr. vėtyti, valyti arpu grūdus: Šiandie perdien kulsim, o ryt arpuosim Gs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvėtyti — tr. beriant atskirti grūdus nuo pelų: Paėmęs vėtyklę atvėtyk klojime rugių duonai kept Jž. | prk.: Šiandieninė lietuvių raštija tas svetimas grimzles be didelio vargo atvėto KŽ. vėtyti; atvėtyti; davėtyti; išvėtyti; nuvėtyti; pavėtyti; parvėtyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»